Jump to Navigation

LIETUVIŠKAS ŽIRGELIŲ VARDYNAS

LIETUVIŠKAS ŽIRGELIŲ VARDYNAS - ĮVADAS

šeima. CALOPTERYGIDAE - GRAŽUTĖS

ĮVAIROVĖ IR SISTEMATINĖS ŽIRGELIŲ GRUPĖS

šeima. COENAGRIONIDAE - TIKROSIOS STRĖLIUKĖS

šeima. LESTIDAE - ŽALIOSIOS STRĖLIUKĖS

šeima. PLATYCNEMIDIDIDAE - PLAČIABLAUZDĖS STRĖLIUKĖS

šeima. PSEUDOSTIGMATIDAE - AMAZONINĖS STRĖLIUKĖS

šeima. AESHNIDAE - TIKRIEJI LAUMŽIRGIAI

šeima. CORDULESGASTRIDAE - ŽIEDUOTAPILVIAI ŽIRGELIAI

šeima. CORDULIIDAE - BLIZGIOSIOS SKĖTĖS

šeima. GOMPHIDAE - SKĖSTAAKIAI LAUMŽIRGIAI

šeima. LIBELLULIDAE - RAŠTUOTOSIOS SKĖTĖS

LIETUVIŠKAS ŽIRGELIŲ VARDYNAS - APTARIMAS

LIETUVIŠKAS ŽIRGELIŲ VARDYNAS - ĮVADAS

Žirgelių  (Insecta, Odonata) taksonominis lietuviškų vardų sąrašas

Įvadas

     Lietuviška entomologijos terminija dar nėra nusistovėjusi, o didžioji dalis vabzdžių vardų (pavadinimų) iki šiol nesukurti, netinkami arba tiesiog neprigiję kalboje. Pavyzdžiui, iki šiol kai kurie žirgeliai buvo vadinti kordulegastrais, nehalenijomis ir išnuromis. Tokių pavyzdžių gausybė, kai kuriose vabzdžių taksonominėse grupėse jie sudaro nuo 50 iki 70 proc. vabzdžių vardų, pateikiamų moksliniuose ar mokslo populiarinimo leidiniuose. Ypač daug netinkamų vabzdžių vardų galima rasti biologijos paskaitų konspektuose, išgirsti kalbant (mantofazmatodai, gryloblatodai ir t.t.). Drįstame pastebėti, kad ši zoologijos mokslo šaka (entomologija) kalbos požiūriu nesunorminta ir apleista. O vabzdžiai sudaro daugiau nei pusę visų pasaulyje ir Lietuvoje gyvenančios biologinės įvairovės rūšių, apie jų svarbą gamtai ir žmogui ne kartą buvo rašyta spaudoje, jų vardai (deja, dažniausiai netaisyklingi) nuolatos vartojami internete, populiariojoje literatūroje, įvairiuose žurnaluose apie gamtą ar šalies dienraščiuose.

     Lietuvoje šiuo metu žinoma 61 žirgelių rūšis (Briliūtė& Budrys, 2007), tačiau jų sąrašas be abejonės bus papildytas. Lietuvos žirgelius tyrinėjo ir faunos duomenis skelbė tik nedaugelis autorių (Lešinskas & Pileckis, 1967; Stanionytė, 1993; Bernard, 2002, 2005; Bernard & Ivinskis, 2004; Briliūtė& Budrys, 2007 ir kt.). Daug svarbių duomenų apie Lietuvos žirgelius internete pateikė Algirdas Vilkas ir kai kurie kiti entuziastingi šių vabzdžių tyrinėtojai ir gamtos fotografai (Deividas Makavičius, Gediminas Gražulevičius, Vitas Stanevičius, Arūnas Eismantas, Eugenijus Kavaliauskas, Valdimantas Grigonis, Mindaugas Kirstukas, Rimantas Stankūnas ir kt.). Trylika žirgelių rūšių šiuo metu yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą (Rašomavičius, 2007). Vakarų pasaulyje žirgelių tyrimai ypač populiarūs, yra įsteigtos specialios Odonata tyrėjų draugijos. Ši vabzdžių grupė susilaukia vis daugiau tyrėjų, gamtos fotografų ir gamtos mylėtojų dėmesio ir Lietuvoje.

      Šis projektas buvo vykdomas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos užsakymu, kaip nedidelė VLKK programos „Terminijos norminimas ir sklaida“ dalis. Žirgelių terminijos norminimą atliko prof. habil. dr. J. R. Stonis ir dr. A. Auksoriūtė. Norminant šiuolaikinius Lietuvos žirgelių rūšių vardus ypač naudingas buvo mūsų kolegos Algirdo Vilko sukurtas pirmasis žirgelių vardų sąrašas (daugelis šio sąrašo vardų vartojami ir šioje publikacijoje). Vabzdžių vardus redagavo ir kirčiavo Jolita Žvironienė ir Vera Mauricaitė.

      Įvairių vabzdžių vardų ir entomologijos terminų norminimo darbai buvo pradėti 2003m. ir atliekami iki šiol. Tačiau šio žirgelių vardų sąrašo paskelbimą ypač paskubino numatytas išleisti vadovas Lietuvos žirgeliams pažinti (Dapkus, in press). Kadangi ši knyga bus skirta plačiam vartotojų ratui (studentams, mokytojams, tyrėjams ir visiems tiems, kurie domisi gamta), tad svarbu užbaigti žirgelių vardų patikrą bei norminimą ir pateikti žirgelių vardų sąrašą visuomenei.

Metodika

     Terminų kūrimo ir norminimo darbui buvo rengiamasi ir jis dirbamas vadovaujantis bendraisiais terminologijos principais. Buvo suformuluota norminimo kryptis ir strategija. Visais kalbos klausimais didžiausia buvo kalbininkės terminologės kompetencija (šiuo atveju – Lietuvių kalbos instituto Terminologijos centro vadovės ir VLKK Terminologijos pakomisės pirmininkės dr. A. Auksoriūtės). Projekto metu buvo laikomasi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) nutarimų. Norminant arba kuriant vabzdžių vardus buvo atsisakyta barbarizmų ir vengta lietuvių kalbos normas arba tradicijas neatitinkančių vardų. Taip pat pradėta vienodinti ir vabzdžių vardų daryba. Kaip žinoma, iki šiol tiek lietuvių, tiek ir kai kuriose užsienio kalbose (pavyzdžiui, anglų k.) pasitaiko, kad vabzdžių šeimos pavadinimas yra aprašomojo pobūdžio ir sudarytas iš 3 ar 4 žodžių. Šiame projekte griežtai vadovautasi principu, kad lietuviški vabzdžių šeimų ir aukštesnio rango taksonų vardai (pavadinimai) būtų arba vienažodžiai, arba sudaryti iš dviejų žodžių. Skirtingai nuo lietuviškosios botanikos terminijos (kuri jau yra sunorminta ir toliau, vadovaujantis tik binarės nomenklatūros principais, kuriami egzotinių augalų vardai), daugybė vabzdžių rūšių vardų iki šiol tebėra aprašomojo pobūdžio. Pavyzdžiui, didysis čiobrelinis siaurasparnis ugniukas (Pempeliella ornatella), rudasis viržinis siaurasparnis ugniukas (Selagia spadicella). Tai labai apsunkina vartoseną ir neatitinka tarptautinės binarinės nomenklatūros principų.  Todėl tokie vabzdžių vardai, kurie buvo sudaryti daugiau nei iš 2 žodžių, pakeisti trumpesniais.

     Vabzdžių vardai pateikiami nurodant tik svarbiausius sinonimus ir visada kartu su lotyniškuoju vardu bei jo atitikmeniu anglų kalba. Todėl vartotojas galės ne tik lengvai susiorientuoti sudėtingoje entomologijos sistemoje, suprasti atskirų sisteminių vienetų priklausomybęir pavaldumą aukštesnio rango sisteminiams vienetams, bet ir lengvai susirasti vabzdžio vardą, žinodamas vien tik lotynišką arba vien tik anglišką jo atitikmenį.

     Nuo 2004 m. internete ir mokslo populiarinimo publikacijose buvo atliekama naujai sukurtų vabzdžių vardų sklaida (Puplesis, Diškus, 2004; Puplesis, 2005a, 2005b, 2006; Stonis, 2006, 2008a, 2008b, 2009a, 2009b), todėl dalis sukurtų naujadarų jau yra gana plačiai vartojami. Pavyzdžiui, lapapilviai (Phasmatodea, Phylliidae), šalmuočiai (Mantodea, Empusidae), gaubtagalviai (Lepidoptera, Nepticuloidea: Nepticulidae ir Opostegidae), šeriuotaūsiai (Lepidoptera, Tischeriidae) ir kt. Tikimės, kad plačiau prigis ir naujieji vabzdžių būrių vardai: pirmažandžiai (Archaeognatha), akmenropos
(Grylloblattodea), gladiatoriai (Mantophasmatodea), tinkluočiai (Embioptera), trūnėsinukai (Zoraptera), straubliuočiai (Rhynchota).

 

Jonas Rimantas Stonis, Dalius Dapkus, Albina Aksoriūtė, Algirdas Vilkas